Ганна

Sąmoningai nerodau viršelio. Pirmiausia papasakosiu, apie ką tai, o tada, tiems, kam įdomu, pasakysiu pavadinimą.

Skaityti garsiai yra baisiau nei rašyti. Tačiau iš karto galima išgirsti, kur tekste yra trūkumų.

Trys daiktai su žymekliais kažkur per vidurį. Ir vis dar nežinau, ar prie jų grįšiu.

Žymė šimtajame puslapyje reiškia, kad knyga buvo palikta ten pat. Turiu tris tokias žymes – ir visos trys laukia savo laiko.

Nerašau paraštėse ir nelankstau puslapių. Vietoj to, turiu dėžutę, ir kiekvienas skirtukas yra iš kažkur.

Išjungiu lubines šviesas. Viena lempa ir kambarys tampa mažesnis, o knyga – arčiau.

Pabraukiu pieštuku ir po metų grįžtu. Įdomiausia, kai nesupranti, kodėl pabraukei.

Dvidešimt minučių prieš bet ką kita. Skaitymas po darbo beveik niekada nebūna, bet prieš tai – visada.

Namuose plaunu indus, o čia manęs niekas neliečia. Geriausia skaityti ten, kur nėra namų ruošos darbų.

Ne patys geriausi gyvenime, bet tie, prie kurių vis grįžtu. Tai kitokie sąrašai, ir antrasis yra sąžiningesnis.